2004 m. veiklos ataskaita (užsienio politika)

Sukurta 2014.01.27

XIV. UŽSIENIO POLITIKA

Integracija į Europos Sąjungą

2004 m. gegužės 1 d. pasiektas vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų – Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos piliečiai birželio mėnesį dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose. Į Europos Parlamentą išrinkta 13 Lietuvos atstovų.

Lietuva 2004 metais toliau vykdė aktyvią santykių su visomis Europos Sąjungos valstybėmis politiką: surengta daugiau kaip 20 aukščiausiųjų Lietuvos pareigūnų vizitų į Europos valstybes ir apie 20 Europos valstybių pareigūnų vizitų į Lietuvą.

Lietuvos diplomatai dalyvavo daugiau kaip 300 Europos Sąjungos darbo grupių ir komitetų veikloje, siekdami palankiausių Lietuvai sprendimų.

2004 m. spalio 29 d. pasirašyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 dieną.

Siekiant į diskusiją apie Europos Sąjungos ateitį įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, surengti 7 seminarai ir konferencijos, per kuriuos aptarti atstovavimo valstybės interesams klausimai, parengta studija efektyvaus dalyvavimo Europos Sąjungoje klausimais, surengti 38 narystei Europos Sąjungoje skirti renginiai.

Siekiant įtvirtinti Lietuvą kaip aktyvią Europos Sąjungos narę, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos institucijų veikloje;
  2. formuoti Lietuvos interesus atitinkančią poziciją, taip pat bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje;
  3. įsilieti į Europos Sąjungos sustiprinto bendradarbiavimo formatus;
  4. plėtoti dvišalius ir regioninius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis;
  5. visiškai integruotis į Europos Sąjungos transporto ir energetikos infrastruktūrą;
  6. vykdyti visus narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus;
  7. užtikrinti Lietuvos visuomenės paramą valstybės integracijos politikai.

Narystės NATO siekis

Lietuva 2004 m. kovo 29 d. tapo tikrąja NATO nare ir iš karto įsitraukė į šios organizacijos komitetų ir darbo grupių veiklą. NATO naikintuvai 2004 m. kovo 29 d. pradėjo kontroliuoti Baltijos valstybių oro erdvę. Su Lietuvos visuomene toliau atvirai kalbėta apie narystės NATO svarbą: surengti 5 seminarai ir apskritieji stalai su NATO narėmis ir partnerėmis, konferencija „Europa po Europos Sąjungos ir NATO plėtros“. Aktyviai dalyvauta tarptautinių krizių valdymo institucijų susitikimuose. Siekiant stiprinti Lietuvos santykius su Aljanso valstybėmis, įvyko maždaug 20 dvišalių ir daugiašalių politikos konsultacijų.

Siekiant įtvirtinti Lietuvą kaip aktyvią NATO narę, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. aktyviai dalyvauti NATO institucijų veikloje;
  2. užtikrinti vienodą kolektyvinių saugumo garantijų taikymą visose NATO valstybėse;
  3. plėtoti dvišalius ir regioninius ryšius su NATO valstybėmis;
  4. užtikrinti europinių ir transatlantinių interesų dermę euroatlantinėje erdvėje;
  5. vykdyti visus narystės įsipareigojimus.

Geros kaimynystės plėtra ir regioninis bendradarbiavimas

2004 metais minėtas Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dešimtmetis. Ši proga suteikė galimybę dar kartą įvairių formatų susitikimuose aptarti bendrus užsienio politikos klausimus, transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą, bendrą veiklą regione ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Toliau buvo bendradarbiaujama su Latvija, Estija ir Šiaurės valstybėmis: parengtas Šiaurės matmens planas, pertvarkytos Baltijos Ministrų Tarybos institucijos, įvyko 13 daugiašalių konsultacijų aktualiausiais užsienio politikos klausimais, suaktyvėjo trišalės Baltijos valstybių ir trišalės Šiaurės valstybių ministrų pirmininkų konsultacijos prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimus. Vilniuje 2004 m. gegužės 24 d. pristatyta Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje (E-PINE) iniciatyva, kuria siekiama išplėsti saugumo ir stabilumo zoną Europoje.

Lietuva 2004 metais aktyviai dalyvavo formuojant Europos Sąjungos politiką Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje, ypač dėl Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių, ir toliau sėkmingai plėtojo dvišalius ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su šiomis valstybėmis.

2004 metais panaikintas vizų režimas į Ukrainą vykstantiems Lietuvos piliečiams, baigtos Lietuvos ir Ukrainos derybos dėl Ukrainos rinkos atvėrimo Lietuvos prekėms, Ukrainai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją. 2004 metų pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos vadovai kartu su Europos Sąjungos aukštuoju atstovu bendrajai užsienio ir saugumo politikai sėkmingai tarpininkavo, kai ieškota politinio sprendimo po prezidento rinkimų Ukrainoje susiklosčiusioje situacijoje.

Aktyviomis Lietuvos pastangomis Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas įtraukti į Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą, Europos vadovų taryba priėmė sprendimą 2005 metais pradėti rengti Europos Sąjungos veiksmų planus, skirtus Pietų Kaukazo valstybėms.

Lietuva daug dėmesio skyrė projektų Kaliningrado srityje įgyvendinimui, taip pat regiono socialinės ir ekonominės raidos pristatymui Europos Sąjungos institucijose.

Įgyvendindami specialiąją Kaliningrado tranzito programą, Lietuvos konsuliniai pareigūnai 2004 metais Rusijos Federacijos piliečiams įteikė 292922 supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus ir 3095 supaprastinto tranzito dokumentus. Iš tranzitinių traukinių 2004 metais išlaipinti tik 107 reikiamų dokumentų neturėję Rusijos Federacijos piliečiai (mažiau negu 0,02 procento visų vykusiųjų).

Lietuva ir toliau dėjo daug pastangų, kad Baltarusija būtų įtraukta į regioninį bendradarbiavimą ir Europos integracijos procesus: inicijavo stipendijų Baltarusijos studentams skyrimą, parengė pasiūlymus (kartu su Lenkija) dėl Europos Sąjungos politikos, skirtos Baltarusijai, peržiūros, prisidėjo prie Baltarusijos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės informavimo apie prezidento rinkimų Baltarusijoje eigą.

Toliau vykdant geros kaimynystės politiką ir siekiant įtvirtinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo centrą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. remti Europos Sąjungos ir NATO atvirų durų politiką;
  2. skatinti demokratines reformas Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, stiprinti jų ryžtą integruotis į euroatlantinę bendruomenę;
  3. inicijuoti ir rengti regioninius ir tarptautinius susitikimus, įtvirtinti Lietuvą kaip europinės kaimynystės politikos ekspertę;
  4. formuoti teigiamą nuomonę apie Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, siekti, kad ji ir visa Rusijos Federacija būtų įtrauktos į europinius bendradarbiavimo procesus.

Ekonominė ir kultūrinė diplomatija

Narystė Europos Sąjungoje atvėrė naujas Lietuvos prekių eksporto į kitas Europos Sąjungos valstybės nares ir trečiąsias valstybes galimybes. Lietuvos eksportas 2004 metais išaugo 21 procentu, importas į Lietuvą – 15,8 procento. Ši tendencija byloja apie didėjantį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO padidino Lietuvos investicinį patrauklumą – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 metais sulaukta 1,8 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų, palyginti su 2003 metais, investicijų padaugėjo 13,1 procento, jos sudarė 15,5 mlrd. litų.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva – visateisė 133-iojo straipsnio Europos Sąjungos Tarybos ir komitologijos darbo grupių narė, atstovaujanti Lietuvos ūkio interesams ir juos ginanti.

Lietuvos atstovai aktyviai siekė, kad Europos Sąjungos bendrosios užsienio prekybos politikos priemonėmis būtų užtikrintas trečiųjų (ne Europos Sąjungos) valstybių rinkos atvėrimas lietuviškos kilmės prekėms ir paslaugoms (įskaitant investicijas), šiuo tikslu vyko daugiašalės ir dvišalės derybos; aktyviai dalyvauta Europos Sąjungos veikloje formuojant pozicijas dėl tarpinių susitarimų Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalių derybų rate; Lietuvos prekybiniai interesai ginti Europos Sąjungos-MERCOSUR ir kitose derybose dėl prekybos sutarčių; aktyviai dalyvauta konsultacijose su Europos Komisija, siekiant išplėsti Europos Sąjungos dvišalių prekybos sutarčių taikymą naujoms valstybėms, pirmiausiai – Rusijai, taip pat dėl tam tikrų specifinių problemų su Meksika ir Čile. Aktyviai ginti Lietuvos tekstilės sektoriaus interesai nustatant naują prekybos tekstilės ir aprangos gaminiais režimą (naikinant prekybos kvotas), taip pat kiti pramonės interesai naujosios Europos Sąjungos bendrosios preferencijų sistemos nustatymo procese; iškovotos specifinės plieno importo kvotos, Lietuvos įmonėms palankiai išspręsti žaliavų importo muitų suspendavimo klausimai; aktyviai dalyvauta Europos Sąjungos rinkos apsaugos priemonių nustatymo procese, siekiant Lietuvos ūkiui palankių sprendimų.

Sėkmingai baigtos dvišalės derybos su Rusija ir Ukraina dėl jų rinkos atvėrimo Lietuvos prekėms, šioms valstybėms stojant į Pasaulio prekybos organizaciją. Aktyviai dalyvauta teikiant pasiūlymus ir formuojant bendrą Europos Sąjungos poziciją Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją daugiašalių derybų procese, ypač sprendžiant Lietuvai aktualų diskriminacinį Rusijos geležinkelių tarifų klausimą.

Stiprinti ryšiai su Lietuvos verslo struktūromis: Sankt Peterburge įsteigtas Lietuvos ir Rusijos verslo klubas, suburta Estijoje veikiančių Lietuvos verslininkų asociacija, organizuoti 4 apskritieji stalai su asocijuotomis Lietuvos verslo struktūromis, surengti 3 seminarai apie Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų poveikį Lietuvos verslui, taip pat Lietuvos ir NVS valstybių prekybos režimo pokyčius. Surengta tarptautinė konferencija „Lietuva Europos Sąjungoje: vertybės, kurias giname, pokyčiai, kurių siekiame“.

Surengtos 6 ekonominės konsultacijos su Malaizija, Lotynų Amerikos ir kitomis valstybėmis.

Siekiant įsitvirtinti Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. ginti Lietuvos verslo interesus užsienyje, skatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą ir investicijas į Lietuvą;
  2. aktyviai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos prekybos politiką;
  3. siekti subalansuoto tolesnio tarptautinės prekybos sąlygų liberalizavimo;
  4. optimizuoti atstovavimo Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje ir jų įgyvendinimo modelį.

Daug dėmesio 2004 metais skirta Lietuvos kultūros pristatymui Europos Sąjungos valstybėse. Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos institutu surengė 64 Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančius renginius, taip pat 64 pasaulio žiniasklaidos atstovų vizitus į Lietuvą. 2004 metais pradėtas vykdyti Lietuvoje akredituotiems diplomatams skirtas projektas „Lietuvos provincijos europeizacija“ – surengtos 2 užsienio diplomatų išvykos į Lietuvos regionus. Su Lietuvos atstovybių pagalba įsteigtos lietuviškos (sekmadieninės) mokyklos Ispanijoje ir Airijoje.

Lietuvos iniciatyva Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Numatomi šie kultūrinės ir viešosios diplomatijos artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. skleisti pasaulyje informaciją apie Lietuvą, jos kultūrą ir mokslą, formuoti Lietuvos – pavyzdingos Europos Sąjungos ir NATO valstybės – regioninio bendradarbiavimo centro įvaizdį;
  2. parengti ilgalaikę valstybės viešųjų ryšių strategiją.

Užsienio politikos tikslų įgyvendinimas

2004 metais atidarytos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Airijoje, Vengrijoje ir Gruzijoje, sustiprintos Lietuvos Respublikos atstovybės prie NATO ir Europos Sąjungos, išplėstos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje.

Vilniuje surengtas Lietuvos Respublikos garbės konsulų suvažiavimas.

Lietuva ir toliau aktyviai dalyvavo tarptautinių organizacijų veikloje, rengė tarptautinių organizacijų ekspertų vizitus į Lietuvą. 2004 metų spalio mėnesį Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Ekonominę ir socialinę tarybą. Daug dėmesio skirta plėtros ir pagalbos politikos nuostatų įgyvendinimui: dalyvauta 50 Europos Sąjungos darbo grupių veikloje, surengti 25 visuomenei informuoti apie plėtros ir pagalbos politiką skirti renginiai.

Siekiant sustiprinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, siekti vadovavimo tarptautinėms struktūroms;
  2. inicijuoti ir rengti Lietuvoje regioninius ir tarptautinius susitikimus;
  3. suaktyvinti plėtros ir pagalbos politiką, padidinti jos finansavimą;
  4. aktyviai remtis lietuvių išeivijos bendruomenėmis, užtikrinti joms deramą paramą ir teisinę apsaugą.

Visas Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitos tekstas.

Naujienlaiškio prenumerata