Artimiausi renginiai
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis susitiks su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Arūnu Jievaltu
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis dalyvaus Estijos Respublikos prezidentės Kersti Kaljulaid pasitikimo ceremonijoje Vilniaus oro uoste
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis dalyvaus diskusijoje-seminare su Estijos Respublikos prezidente Kersti Kaljulaid
- 2021-03-03 Ministras G. Landsbergis dalyvaus Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje
Vasario 26 dieną, Ukrainoje pažymint Pasipriešinimo Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupacijai dieną, Užsienio reikalų ministerija reiškia tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose. Griežtai smerkiame prieš septynerius metus prasidėjusią ir vis dar besitęsiančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei įvykdytą Krymo ir Sevastopolio neteisėtą aneksiją, grubiai pažeidžiant tarptautinės teisės normas.
Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, reiškiame didelį susirūpinimą dėl politinės padėties Sakartvele. Raginame visas politines jėgas veikti santūriai, deeskaluoti situaciją ir ieškoti konstruktyvaus sprendimo Sakartvelo ir visų jo piliečių labui. Mes pabrėžiame ypatingą teisės viršenybės ir politinio dialogo svarbą siekiant išspręsti dabartinę krizę.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sunerimusi dėl pastaruoju metu susiklosčiusios politinės padėties Sakartvele. Parlamento sprendimas panaikinti pagrindinės opozicinės partijos Vieningojo nacionalinio judėjimo lyderio Nika Melia teisinę neliečiamybę ir galimas politiko suėmimas mažina dialogo tarp valdančiosios partijos ir opozicijos galimybę, kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo ir teisės viršenybės šalyje.

Latvijos užsienio reikalų ministras p. Edgaras Rinkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras p. Gabrielius Landsbergis bei Estijos viceministras Europos reikalams p. Märtas Volmeris Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministro p. Jean-Yves Le Driano kvietimu 2021 metų sausio 26 dieną susitiko Paryžiuje. Pirmasis tokio formato susitikimas vyko minint Prancūzijos pripažinimo de jure Baltijos šalis šimtmetį. Šiais metais keturios šalys minės 30-ąsias Prancūzijos ir Baltijos šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines.

Lapkričio 21 dieną Sakartvele (Gruzijoje) surengtas antrasis Parlamento rinkimų turas. Sveikiname Sakartvelo žmones, išreiškusius valią Parlamento rinkimuose, vykusiuose pagal atnaujintą rinkimų sistemą, kuri suteikia galimybę platesniam politinių jėgų spektrui būti atstovaujamam naujos kadencijos Parlamente.
Lietuva išreiškia visišką solidarumą su Jungtine Karalyste (JK) po to, kai lapkričio 9 dieną iš Baltarusijos buvo išsiųsti du JK diplomatai, ir apgailestauja dėl šio nepateisinamo de facto Baltarusijos valdžios veiksmo. Šis prieš JK ir jos diplomatus nukreiptas aktas, kaip ir ankstesni „reikalavimai“, kad Lietuva ir Lenkija susimažintų savo diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje, rodo apgailėtiną oficialaus Minsko elgesio modelį akredituotų diplomatinės bendruomenės narių atžvilgiu ir dar labiau izoliuoja režimą.
Lapkričio 11 dieną Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijai perduota Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos nota dėl oficialios informacijos apie energetinio paleidimo metu įvykusį incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje (Astravo aikštelėje) pateikimo.
Lapkričio 5 dieną Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje Taryboje pristatyta ataskaita dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, susijusių su 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusiais prezidento rinkimais.
Lapkričio 4 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai, reaguodama į vakar užfiksuotus duomenis dėl elektros energijos gamybos nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje.
Spalio 27 dieną išsiųsta protesto nota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai dėl neatsakingo ir skuboto Astravo atominės elektrinės paleidimo, keliančio grėsmę Lietuvos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos piliečių saugumui.
Reaguodama į rugsėjo 23 dieną Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos slapta surengtą savęs inauguravimo naujai prezidento kadencijai ceremoniją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija dar kartą pažymi, kad rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvykę rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų, nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Todėl Lietuva nepripažįsta šių rinkimų rezultatų ir dėl šios priežasties nelaiko A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos vadovu. Naujai save inauguravęs A. Lukašenka neturi jokių teisių atstovauti Baltarusijos žmonėms ir jų interesams.
„Įvertinę mūsų turimą ir partnerių pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad „Hezbollah” – tai teroristiniais principais veikianti organizacija, kelianti grėsmę daugelio pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, saugumui. Solidarizuojamės su JAV, Vokietija, Jungtine Karalyste, Nyderlandais ir kitomis panašią poziciją priėmusiomis šalimis”, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. – „Vertiname sėkmingą Lietuvos ir Izraelio nacionalinio saugumo institucijų bendradarbiavimą. Dėkojame šioms institucijoms už svarbų indėlį siekiant užtikrinti mūsų šalių piliečių saugumą”, – sakė ministras.
Mes, Liublino trikampio valstybių užsienio reikalų ministrai, esame giliai susirūpinę dėl padėties po prezidento rinkimų Baltarusijoje eskalavimo ir raginame valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ir išleisti visus praėjusią naktį sulaikytus asmenis.
Rugpjūčio 3 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi. Pokalbis telefonu įvyko Lietuvos iniciatyva.
Esame suinteresuoti su Baltarusija plėtoti geros kaimynystės santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Tačiau tai priklauso ir nuo kaimyninės šalies valios ir veiksmų.