ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje

Sukurta 2014.02.17 / Atnaujinta 2016.10.07 14:35

Užsienio reikalų ministerija išleido knygą apie Lietuvos narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2014-2015 metais. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistame leidinyje atspindėtas Lietuvos darbas viename svarbiausių Jungtinių Tautų organų. Be trumpos veiklos apžvalgos ir Lietuvai reikšmingiausių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dokumentų, leidinyje pateikti svarbiausi Lietuvos atstovų pasisakymai Ukrainos, Artimųjų Rytų, Afrikos, terorizmo, sankcijų ir kitais aktualiais klausimais.

 

 

 

 

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, užimantis labai svarbią vietą pasaulio saugumo architektūroje. JT Chartijoje Saugumo Tarybai suteikti ypatingi įgaliojimai ir atsakomybė sprendžiant saugumo stiprinimo ir taikos išsaugojimo klausimus. Saugumo Taryba turi išimtinę teisę spręsti dėl jėgos panaudojimo kai iškyla tiesioginė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui bei pagrindiniams JT Chartijos principams. Tarybos priimti sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms.

JT Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės (P-5): JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir dešimt nenuolatinių - penkios Azijos ir Afrikos šalys, viena Rytų Europos grupės šalis, dvi Lotynų Amerikos ir Karibų grupės šalys bei dvi Vakarų Europos ir kitų šalių grupės šalys.

Formaliai visos Saugumo Tarybos narės turi vienodas teises ir pareigas. Nors JT Chartija nubrėžė takoskyrą P-5 šalims suteikdama veto teisę, sprendimai priimami balsuojant visoms narėms ir bet kuriam sprendimui priimti būtina surinkti bent 9 palaikančius balsus.

Lietuva – nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė

Lietuvos narystė Saugumo Taryboje – intensyvaus diplomatinio darbo rezultatas. Siekiant paramos Lietuvos kandidatūrai, buvo surengta daug svarbių vizitų į daugelį pasaulio regionų, Lietuvos narystės siekis bei darbo prioritetai buvo pristatyti Afrikos žemyno bei Lotynų Amerikos šalių atstovams. Vien per 2013 m. užmegzti diplomatiniai santykiai su 13 valstybių.

2013 m. spalio 17 d. Lietuva absoliučia balsų dauguma (187 balsai) buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2014–2015 m. kadencijai.

Pirmaisiais narystės JTST metais Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė teisės viršenybės, civilių apsaugos ginkluotuose konfliktuose, JT ir regioninių organizacijų (ES, ESBO) bendradarbiavimo klausimams.

Kilus konfliktui Ukrainoje, šis klausimas į oficialią Tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos pastangomis ir strateginiu išliko visą Lietuvos narystės JTST laikotarpį.

Antraisiais narystės JTST metais Lietuva intensyviai siekė, kad Ukrainos klausimas išliktų svarbus Tarybos darbotvarkėje, taip pat daug dėmesio skyrė atsakomybės už padarytus nusikaltimus, neteisėtos prekybos šaulių ginklais ir jų poveikio civiliams gyventojams, civilių apsaugos konfliktuose, taip pat žurnalistų apsaugos, kovos su terorizmu, efektyvesnių sankcijų taikymo klausimams.

Lietuvos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai

JT Saugumo Taryba neturi nuolatinio pirmininko – pagal abėcėlės tvarką kiekvieną mėnesį į pirmininko kėdę sėda vis kitos šalies atstovas. Per dvejus narystės metus Lietuva Saugumo Tarybai pirmininkavo dukart - 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę. 

Saugumo Tarybos pirmininko uždavinys – tinkamai organizuoti šio įtakingiausio JT organo darbą, užtikrinti pradėtos veiklos tęstinumą. Saugumo Tarybos pirmininkas tampa viešu Tarybos veidu pirmininkavimo mėnesį.

Labai svarbus ir atsakingas pirmininkui tenkantis uždavinys – laiku reaguoti į galimas krizes ir kitus iššūkius saugumui, siekti bendro Tarybos atsako į juos bei organizuoti formalių ir neformalių derybų procesą dėl politiškai jautrių klausimų, ypač tų, kuriais Tarybos narių požiūriai išsiskiria.

Lietuva Saugumo Taryboje 2014 m.

2014 m. Lietuva aktyviai dirbo ne tik užtikrindama savo prioritetinių temų (teisės viršenybės principų sklaida, civilių apsauga konfliktuose, JT ir regioninių organizacijų bendradarbiavimas tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti) aptarimą Saugumo Tarybos darbotvarkėje, bet ir siekdama surasti taikų agresijos prieš Ukrainą sukelto konflikto sprendimą.

2014 m. vasario mėnesį Lietuva iš Jordanijos perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.

Pirmininkavimo Tarybai metu, Lietuva į formalią Saugumo Tarybos darbotvarkę įtraukė padėties Kryme ir Ukrainoje klausimus. 2014 m. Ukrainos klausimas Saugumo Taryboje buvo aptartas 26 kartus, Lietuvos iniciatyva surengti 8 posėdžiai – tai daugiausia Saugumo Tarybos dėmesio sulaukęs klausimas 2014 metais.

Lietuva buvo viena iš JT Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo bendraautorių. Šimtui šalių balsavus už šią rezoliuciją ir tik 11 prieš, buvo pasiųsta aiški žinia, kad tarptautinė bendruomenė gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Lietuva nuolat siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotame Kryme.  

Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė 2014 m. pirmininkavo sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai (2127), Jemenui (2140) bei Kovos su terorizmu (1267/1989) komitetams. Lietuva, siekdama užtikrinti sankcijų komitetų veiklos skaidrumą, 2014 m. rengė viešus komitetų veiklos pristatymus, kuriuose dalyvauti buvo kviečiamos sankcionuojamų valstybių kaimyninės šalys.

Lietuvos iniciatyva Saugumo Taryba pirmą kartą priėmė dokumentą, įtvirtinantį Europos Sąjungos, kaip strateginės Jungtinių Tautų partnerės, statusą. Tai dar labiau sustiprino ES ir JT bendradarbiavimą tarpininkavimo, krizių valdymo, humanitarinėje ir teisės viršenybės srityse. 

Saugumo Taryba priėmė Lietuvos suderėtą rezoliuciją dėl ES misijos „ALTHEA” Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo. Lietuva deryboms dėl rezoliucijos vadovavo kaip Kontaktinės grupės dėl Bosnijos ir Hercegovinos pirmininkė.

Tesėdama įsipareigojimą atlikti aktyvų ir atsakingą vaidmenį Saugumo Tarybos veikloje, Lietuva 2014 m. kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus. Ypatingas dėmesys skirtas konfliktams Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Libijoje. Lietuva drauge su kitomis 9  JTST narėmis pasirašė laišką – kreipimąsi dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje įtraukimo į Saugumo Tarybos darbotvarkę.

Lietuva Saugumo Taryboje 2015 m.

2015 m. Lietuva toliau stiprino darbą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus Tarybos darbotvarkėje.

2015 m. gegužės mėnesį Lietuva antrą ir paskutinį kartą per dvejų metų nenuolatinės narės kadenciją pirmininkavo JT Saugumo Tarybai.

Pirmininkavimo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta civilių apsaugos klausimams – žurnalistų saugumui konfliktų metu, lengvųjų ir šaulių ginklų keliamai grėsmei civiliams gyventojams, kovai su teroristų keliamomis grėsmėmis. Kaip Tarybos pirmininkė, Lietuva surengė interaktyvų dialogą su ES vyriausiąja įgaliotine Federica Mogherini nelegalaus žmonių gabenimo Viduržemio jūroje klausimais.

2015 m. gegužės 22 d. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurios pagrindinis akcentas – neteisėtos prekybos šiais ginklais poveikis žmonėms. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes bei ypatingas dėmesys skiriamas kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas. Rezoliucija skatina stiprinti valstybių gebėjimus kovoti su ginklų paplitimu, JT institucijoms bei taikos palaikymo ir  politinėms misijoms  suteiktas mandatas teikti tiesioginę paramą valstybėms kovoje su šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės keliamomis grėsmėmis bei nelegalia ginklų prekyba. Dokumente taip pat išreiškiama stipri parama Sutarčiai dėl prekybos ginklais (ATT), kuria siekiama sumažinti neteisėtos prekybos ginklais keliamas žmonių kančias.

2015 m. gegužės 27 d. Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose, kurios vienas pagrindinių tikslų – sutelkti pasaulio bendruomenės pastangas užtikrinant žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumą. Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu, o valstybės raginamos dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams. Rezoliucija įpareigoja Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir politines misijas ne tik aktyviai rinkti informaciją apie smurto prieš žurnalistus atvejus, bet ir padėti šalims kovoti su šiuo blogiu teikiant teisinę bei kitokią pagalbą. Lietuvos parengtą rezoliuciją kosponsoriavo 48 JT valstybės narės.

Lietuva taip pat surengė Ministrų lygio susitikimą, skirtą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl užsienio teroristų kovotojų (Foreign Terrorist Fighters) praktinio įgyvendinimo iššūkiams aptarti. Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai. Susitikimo metu priimtas Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas dėl užsienio teroristų kovotojų, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimąsi bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.

2015 m. Lietuva JT Saugumo Taryboje toliau kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainai, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene, Libijoje.

Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė 2015 m. tęsė pirmininkavimą sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai (2127), Jemenui (2140) bei Kovos su terorizmu (1267/1989) komitetams.

Naujienlaiškio prenumerata