Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA SUOMIJOS RESPUBLIKOJE

Adresas: Pohjoisranta 4 A 15, 00170 Helsinki, FINLAND

plačiau »

Tel. +358 9 6844880, +370 706 537 53
Faksas +358 9 68448820
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2014.07.31 / Atnaujinta 2017.05.11 16:07

Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.

Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę.
  • yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. 
  • yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės piliečiu;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Pranešimas apie kitos pilietybės įgijimą

Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Norėdami informuoti ambasadą apie įgytą Suomijos pilietybę, turite atvykti asmeniškai ir pateikti:

  • Laisvos formos pranešimą  apie įgytą kitos valstybės pilietybę, kuriame turi būti nurodyta, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijote, bei ar yra (nėra) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
  • Suomijos Respublikos pasą, Suomijos migracijos tarnybos pranešimą apie Suomijos pilietybės suteikimą arba magistrato (maistraatti) išduodamą išrašą, kuriame būtų nurodyta, kada suteikta Suomijos pilietybė (su vertimu į lietuvių kalbą).
  • Lietuvos Respublikos išduotus asmens tapatybės dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę).
  • Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5 punktuose ar 7 punkte nurodytas sąlygas.

 Asmuo, per 2 mėnesius nepranešęs apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Vaikų pilietybė

Vaikai, gimę 2008 m. liepos 22 d. ir vėliau, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas atskirai nesprendžiamas. Jeigu išvardintas sąlygas atitinkančių vaikų tėvai nenori, kad vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, pateikdami dokumentus vaiko gimimui apskaityti turi taip pat pateikti dokumentus dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo.

Lietuvos Respublikos piliečių/-čio vaikai, gimę iki 2008 m. liepos 22 d. ir gimimu įgiję kitos valstybės pilietybę, gali būti laikomi įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant, jeigu jų tėvai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms iki vaikui sukaks 18 metų. Šiuo atveju turi būti pateikiama:

  • Laisvos formos prašymas, adresuojamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM;
  • Vaiko Lietuvoje išduotas gimimo liudijimas (arba pateikiami dokumentai vaiko gimimo apskaitymui);
  • Vaiko užsienio valstybės pasas;
  • Dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

SVARBU:

vaikui dalyvauti būtina tuo atveju, jei kartu kreipiamasi dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo.

DĖMESIO:

asmenys, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę iki jiems sukaks 21 metai, jei neatitinka kitų Pilietybės įstatyto 7 straipsnyje nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybę rasite Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Dėl pasiteiravimo, esant konkrečiai situacijai, maloniai prašome kreiptis į ambasadą el. paštu  [email protected]i arba telefonu +358 9 6844880.

Naujienlaiškio prenumerata