*alt_site_homepage_image*
lt
en

Ekonominis bendradarbiavimas

Ekonominis bendradarbiavimas

 

Dvišalė prekyba prekėmis (2025)

 

PREKYBOS PREKĖMIS APYVARTA: 1.81 mlrd. EUR
PREKYBOS PREKĖMIS PARTNERIS: Nr. 15
PREKYBOS PREKĖMIS APYVARTOS POKYTIS LYGINANT SU 2024: +3.87%

PREKIŲ IMPORTAS: 1.02 mlrd. EUR
PREKIŲ IMPORTO PARTNERIS: Nr. 13
PREKIŲ IMPORTO POKYTIS: +7.5%
PREKIŲ IMPORTO STRUKTŪRA:
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis (17%); mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir bituminės medžiagos (17%); Katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys (16%); elektros mašinos ir įranga (8%); popierius ir kartonas (5%); geležis ir plienas (4%); kt.

Pagrindinės Suomijos prekybos prekėmis partnerės 2025 m. (% viso Suomijos importo):
Vokietija ir Švedija – po 12; JAV – 8, Kinija – 7, Nyderlandai – 6, /.../ Estija – 3,6, /.../ Lietuva – 1,3.


BENDRAS PREKIŲ EKSPORTAS:  791.36 mln. EUR
BENDRO PREKIŲ EKSPORTO PARTNERIS Nr. 14
BENDRO PREKIŲ EKSPORTO POKYTIS LYGINANT SU 2024 METAIS
 -0.45%
BENDRO PREKIŲ EKSPORTO STRUKTŪRA:
Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) (73): 11.07%
Plastikai ir jų dirbiniai (39): 10.07%
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir takūrimo aparatai, televizijos vaiizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys (85): 9.70%
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, ir jų karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje;
šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbinia; surenkamieji statiniai (94): 8.15%
Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys (84): 5.78%
Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai (24): 5.14%
Kita: 50.08%


LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS: 575.93 mln. EUR (pokytis, lyginant su 2024 m.: +5,32%, partneris nr. 14)
LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTO STRUKTŪRA:
Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) (73): 13%
Plastikai ir jų dirbiniai (39): 12%
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, ir jų karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje;
šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbinia; surenkamieji statiniai (94): 10%
Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai (24) 7%
Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai 6%
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir takūrimo aparatai, televizijos vaiizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys (85): 6%
Kita.

 

 

Dvišalė prekyba paslaugomis (2025)

 

PASLAUGŲ EKSPORTAS:  383.05 mln. EUR
PASLAUGŲ EKSPORTO PARTNERIS: Nr. 19
PASLAUGŲ EKSPORTO POKYTIS LYGINANT SU 2024 METAIS: +28.16%
PASLAUGŲ EKSPORTO STRUKTŪRA:
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos: 6.56%
Statyba 7.54%
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos:10.02%
Kelionės: 10.64%
Transporto paslaugos: 23.02%
Kitos verslo paslaugos: 30.53%

  PASLAUGŲ IMPORTAS: 198.17 mln. EUR
PASLAUGŲ IMPORTO PARTNERIS: Nr. 20
PASLAUGŲ IMPORTO POKYTIS LYGINANT SU 2024 METAIS: +23.19%
PASLAUGŲ IMPORTO STRUKTŪRA:
Transporto paslaugos: 34%
Kitos verslo paslaugos: 33%
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos: 13%
Kelionės: 7.45%
Mokėjimai už intelektinės nuosavybės naudojimą: 6%
Kita.

2024 m. Lietuva buvo penkta didžiausia suomiškos karinės pramonės importuotoja pasaulyje (16,2 mln. Eur importo vertė),
2023 m. rikiavosi trečioje vietoje (19,2 mln. Eur).

 

Suomijos investicijos Lietuvoje: 947.82 mln. EUR (pokytis lyginant su 2024 metais +33,26%, partneris Nr. 14)
Didžiausios investicijos: didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; apdirbamoji gamyba; finansinė ir draudimo veikla; elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; statyba; administracinė ir aptarnavimo veikla.

 

 

Lietuvos investicijos Suomijoje: 28.44 mln. EUR (pokytis lyginant su 2024 metais -4.27%, partneris Nr. 26)
Didžiausios investicijos: Apdirbamoji gamyba; statyba; didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; privataus nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas. 

 

 

Dvišalės sutartys: dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.

 

 
 

Turizmas: 2024 m. Lietuvoje lankėsi 31,10 tūkst. Suomijos turistų (12 % mažiau nei 2023 m.). Suomija yra 14-ta atvykstamojo turizmo rinka. Palyginimui – 2019 m. Lietuvoje lankėsi 48,6 tūkst. svečių iš Suomijos.§  Dvišalės sutartys: dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.

 

 

SUOMIJOS-LIETUVOS PREKYBOS ASOCIACIJA

Suomijos-Lietuvos Prekybos asociacija įkurta 1994 m. birželį. Asociacijos tikslas – palaikyti Suomijos ir Lietuvos verslo ryšius, plėtoti investicijas bei vystyti ekonominį bendradarbiavimą.

Asociacija nuolat renka aktualią verslo informaciją apie Lietuvą bei Suomiją, kurią platina savo nariams reguliariai leidžiamame naujienlaiškyje. Asociacijos nariams periodiškai organizuojami aktualūs seminarai bei susitikimai su įvairių sričių ekspertais,  pažintinės verslo kelionės į Lietuvą.

Pirmininkas Ieva Kovarskytė, valdyba http://www.suli.fi/hallitus/ 

SUOMIJOS-LIETUVOS PREKYBOS RŪMAI

Nuo 1994 m. veikia, veiklą pradėjusi kaip Suomijos gildija Vilniuje, Suomijos-Lietuvos prekybos rūmai (angl. Finnish-Lithuanian chamber of commerce (FLCC)). Valdybos pirmininkas Laimonas Markauskas, http://flcc.lt/lt/board

 


Lietuvos ir Suomijos augančios gynybos pramonės sukuria pagrindą aktyvesniam bendradarbiavimui. Neseniai pasirašyti nauji dvišaliai susitarimai prekybos, investicijų ir gynybos inovacijų srityse, pvz., tarp Suomijos gynybos asociacijos PIA ir Lietuvos asociacijų: Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos bei Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, taip pat tarp Suomijos VTT mokslo ir tyrimų centro bei Fizinių ir technologijos mokslų centro dėl partnerystės plėtojimo kvantinių technologijų srityje.